.png){kind=icon}
Prieinamumas – prabanga ar žmogiška teisė?
Lapkričio 8 d. įvyko antroji socialinės atsakomybės konferencija „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2023“. Šią konferenciją jau antrus metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybėje organizuoja UAB „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė kartu su partneriais.
Renginio organizatoriai: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vilniaus verslo moterų tinklas, UAB „DSP Plius“, VŠĮ „Valakupių reabilitacijos centras“, Iceland Liechtenstein Norway grants.
Irmos Spudienės kelias skirtas žmonių su negalia problemoms spręsti ir viešinti prasidėjo prieš 11 metų, artimoje aplinkoje atsiradus netikėtiems iššūkiams su negalia, vėliau dar po kelerių metų kilo idėja priimti žmogų su negalia, prieš 6 metus prasidėjusios paieškos užtruko 2 metus. Ir tik VšĮ „Valakupių reabilitacijos centro“ dėka rado kolegą Donatą, kuris pradėjo karjerą įmonėje. Keletą metų I. Spudienė rengė mažesnes konferencijas, organizavo mini socialines dirbtuves savo biure bei kitose savo organizuojamose darbų saugos konferencijose, aktyviai dalyvavo partnerių organizuotuose renginiuose ir dalinosi patirtimi.
Per pastaruosius kelerius metus susidomėjimas konferencijomis vis augo ir šiais metais sulaukė rekordinio susidomėjimo. Tai leido praplėsti pačių negalių spektrą ir labiau jas suprasti. Negalios supratimas ir pažinimas – vienas svarbiausių aspektų norint įdarbinti žmogų su negalia, nes didžioji dalis baimių įdarbinant žmogų, kuris turi vieną ar kitą negalią – kyla iš nežinojimo. Konferencijos dalyviai aktyviai aptarė žmonių su negalia įdarbinimo ir didesnio įtraukimo į darbo rinką temas. Konferencijoje ieškota atsakymų, kaip pagerinti esamą situaciją, su kokiais iššūkiais susiduria įsidarbinti norintys žmonės su negalia ir, ką turi padaryti darbdaviai, kad žmogus su negalia gerai jaustųsi darbo vietoje?
Prieš prasidedant pirmiesiems pranešimams VŠĮ Dienos centro „Šviesa“ kolektyvas, kartu su Irma Spudiene (keletą savaičių iki renginio vyko linksmos bei įkvepiančios repeticijos) atliko linksmą muzikinį kūrinį Foje – „Tušti delnai“, o tekstas ekranuose buvo sukurtas – lengvai suprantama kalba, pritaikyta įvairiems dalyviams.
Šiais metais Irmos Spudienės pranešimas buvo unikalaus 2022 metais atlikto tyrimo tęsinys. Praėjusiais metais DSP Plius kolektyvas atliko tyrimą, kuris parodė, kad vos 38% Lietuvos įmonių, kuriose lankėmės – pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia, tačiau jeigu pasigilintume dar giliau, šį skaičių greičiausiai galėtume padalinti dar perpus (jei gamyba pirmame aukšte - administracija dažnai 2-3 aukšte, arba atvirkščiai). Šių metų tyrimas buvo skirtas policijos komisariatams.
Su policijos pastatu istorija prasidėjo daugiau nei prieš 11 metų, kai Irmos Spudienės mama sėdusi į neįgaliojo vežimėlį turėjo važiuoti pasikeisti paso į Biržų vyriausiąjį policijos komisariatą. Ten nuvykus sužinojo, kad nėra jokių užvažiavimų į patį komisariatą (laukė 5 laiptelių kliūtis), o pats skyrius, į kurį reikėjo patekti, tuo metu buvo antrame aukšte – lifto, žinoma, nebuvo. Tą kartą Irmos mamą su visu vežimėliu užnešė jos tėtis su policijos pareigūnų pagalba. Tai vyko prieš 11 metų ir, deja, per tą laiką į Biržų VPK vis dar neįmanoma patekti savarankiškai judėjimo negalią turintiems žmonėms ir ne tik jiems: mamoms su mažais vaikais ir vežimėliais, sunkiai judantiems žmonėms, nėra elementaraus turėklo, bet kuriam žmogui saugiai užlipti ar nulipti žiemos metu ir ne tik, o vietos įsirengti tikrai yra.
Pastatas nėra kultūros paveldo dalis, kad nebūtų galimybės padaryti minimalius pakeitimus, tačiau net pakvietus TV žurnalistus, parašius keletą straipsnių, nuolat viešinant problemas – niekas nesikeičia daugelį metų. Kaip matysite iš žemiau pateiktos informacijos, tiek spaudos žurnalistai, tiek TV3 apklausė atsakingus asmenis ir policijos atstovų dažniausi atsakymai žurnalistams buvo: „nėra pinigų“, „niekas neprašė“, „ Biržuose nėra žmonių su negalia“, „nebuvo poreikio“, „ne mano kompetencija“, bet ar tikrai? Kas tikrai atrodo labai keistai, kad nebuvo „poreikio“ per 30 metų, o kartu keistas ir Biržų rajono savivaldybės vadovų nesirūpinimas savo žmonėmis, bet žinant situaciją, kad savivaldybėje norint patekti į antrą aukštą aptarnauja kiti reikalingi specialistai, ar į trečią aukštą, kur vyksta vestuvių ceremonijos, patekti irgi neįmanoma žmonėms su negalia, nes lifto nėra, tai tikriausiai nieko keisto, bet kodėl kitos savivaldybės susitvarko?
Irma Spudienė kalba: „Biržų policijos komisariatas panduso neturi daugiau nei 30 metų. Suprantama, buvo tarybiniai laikai, bet laikas nustoti diskriminuoti žmones, laikas pokyčiams. Šis pandusas reikalingas visiems. Kalbant plačiau apie „poreikio arba prašymų nebuvimą“ – visiems baisu prašyti ar rašyti laiškus policijai, ką ir parodė situacija rudenį, kad norint nufilmuoti TV reportažą Biržuose prie policijos komisariato, buvo sudėtinga surasti žmogų su negalia, visų atsakymai buvo tie patys: „bijome“, „policija mums paskui kenks“, „prie policijos filmuotis, oi... ne...“ ir pan.
Tada parašiau laišką bendrai Policijos departamentams, misterijai, savivaldybei.
Per 30 metų tapau pirmąja oficialia prašymo teikėja.
Irma: „Galų gale, kaip darbų saugos ekspertė, dirbanti šį darbą 20 metų, noriu iškelti klausimą, ar yra spec. reikalavimai policininkams dėl svorio kėlimo darbo metu, ar tikrai galima jiems kelti 40-50 kg, ar patys policininkai nenusipelnė lengvesnių sąlygų. Pagal įstatymus leidžiamas kelti svoris moterims – yra 10 kg., vyrams – 30 kg. Dažnas neįgaliojo vežimėlis sveria apie 15-20 kg, suaugusio žmogaus vidutinis svoris apie 80-100 kg., jei neša 2 žmonės, galima lengvai pasiskaičiuoti, kad viršijamas leistinas nešimo svoris 2 kartus, bet pagal pareigybes policijos pareigūnams toks darbas nepriklauso. Apklausiant vietos policininkus, sulaukėme atsakymų iš policininkų, jog jie atvyksta į namus, gali užnešti, jog galima užpildyti formą internetu ir pan., bet jei žmogus vyresnės kartos ir nemoka naudotis technologijomis, jei jis nori pats nuvykti, tai liečia ne tik žmones su negalia, bet ir patį saugų patekimą į pastatą visiems žmonėms. Kuro išlaidos valstybei važinėjant dėl smulkių reikalų ar apsimoka, o kas bus, jei atsitiks kažkur rimta nelaimė, o policininkas bus Biržų rajono pakraštyje, ar policininkai turi būti administratoriai?“
Irma: „Padarius elementarią apklausą internete, gavau net keletą pasiūlymų, ir matau, kad kaina yra tikrai nedidelė, jei skelbtumėte viešą konkursą, manau būtų dar mažesnė. Ar valstybė negali rasti tokių pinigų, nes dažniausias pasiteisinimas, kad nėra pinigų? Gal būtų galima gauti leidimą statybai ir verslininkai Biržuose mielai paaukotų pinigus bei pastatytų pandusą patys ir tai kainuos dar mažiau, vos 2000-3000 eurų. Pateikiame pastato foto ir situaciją, kurią siuntėme pandusų gamintojams.“
Šiuos metus su kolegomis tęsėme naują tyrimą, kaip pasiekti Lietuvos miestų Policijos komisariatus, vėlgi lankėme tik tuos miestus, kur mūsų klientai ir kiek turėjome laiko šalia savo pagrindinio darbo. Rezultatas kitoks ir tikrai nustebino gerąja prasme kai kurie maži miesteliai. Kodėl Biržai vis dar atsilieka, arba Širvintos tikrai su šaunia mere?, Yra kur pasitempti.
.jpg)
Irma: „Šiais metais vyko Savivaldybių rinkimai, atlikau papildomą mini 2 miestų tyrimą, teisingiau savo Vilniaus apylinkės ir Biržų. Užteko apvažiuoti tik 3 savo rajono rinkimų apygardas, situacija liūdna Pavilnio-Kalnėnų gyventojai neturi nei vienos tinkamos balsavimo vietos žmonėms su negalia ar tėvams su vaikais vežimėliuose! Dauguma pagalvos, kad pas žmones su fizine negalia ateina į namus, bet jie irgi nori susitikti su kaimynais, draugais ir, galų gale, pabendrauti bei socializuotis! Kalbant apie jaunas šeimas, vienišus tėvus, juk jiems niekas į namus balsuoti biuletenių neatneš. Kaip rašoma 2023 metų vrk.lt Vilniaus rinkimų apylinkėse negalima patekti į 59 iš 159, tačiau realiai tikriausiai į dar mažiau, ką ir parodė šios dienos mini tyrimas.“
Mieli valstybinių ir verslo įmonių vadovai, atverkite duris galimybėms, jos nekainuoja daug, ypač stambiam verslui.
NEPALIKIME ŽMONIŲ SU NEGALIA UŽ INTEGRACIJOS BORTO!