.png){kind=icon}
„DSP Plius“ direktorės Irmos Spudienės teigimu: „Tam, kad įmonė galėtų priimti žmogų su negalia, reikia tam tikrų investicijų. Anksčiau ir valstybė neskyrė tiek paramos, dabar tam yra sudaromos puikios sąlygos.“ Akis atvėrė - mamos negalia. Susidūrus su problemomis tiesiogiai, pasidarė aišku, kaip sudėtinga tokiam žmogui įsitvirtinti darbo rinkoje. „Aš pamaniau, kad visus pokyčius reikia pradėti daryti nuo savęs. Prieš septynerius metus pasakiau, kad į darbą priimsiu žmogų su fizine negalia. Buvo 2 metai iššūkių, nes negaudavome CV, niekas nenorėjo dirbti gyvai, sulaukėme kelių CV iš kitų miestų. Dirbti nuotoliu netrūksta, bet aš norėjau, kad asmuo socializuotųsi. Tuomet aš pradėjau skleisti žinią apie savo norą.“
Prasitarus darbuotojams apie savo planus sulaukė įvairių reakcijų, tarsi į būsimą darbuotoją su negalia bandyta žiūrėti lyg į kokį nusikaltėlį, kuris kėsintųsi į kitų gyvybę. I. Spudienė tikina iš savo dabartinio, vežimėlyje sėdinčio, darbuotojo teko girdėti, kad jis į jokius neigiamus komentarus nebekreipia dėmesio, o su juo pabendravę aplinkiniai stebisi, kad jis „normalus“.
Šiuo metu apie keturis su puse metų įmonėje dirba žmogus su fizine negalia, kurį, pasak I. Spudienės, sostinėje nebuvo lengva rasti. Čia ypač pagelbėjo „Valakupių reabilitacijos centras“, kuriam įmonės direktorė dėkinga iki šiol, ir tuomet pasitaikiusi galimybė pasinaudoti Jaunimo įdarbinimo programa.
„DSP Plius“ direktorės Irmos Spudienės teigimu: „Tam, kad įmonė galėtų priimti žmogų su negalia, reikia tam tikrų investicijų. Anksčiau ir valstybė neskyrė tiek paramos, dabar tam yra sudaromos puikios sąlygos.“ Akis atvėrė - mamos negalia. Susidūrus su problemomis tiesiogiai, pasidarė aišku, kaip sudėtinga tokiam žmogui įsitvirtinti darbo rinkoje. „Aš pamaniau, kad visus pokyčius reikia pradėti daryti nuo savęs. Prieš septynerius metus pasakiau, kad į darbą priimsiu žmogų su fizine negalia. Buvo 2 metai iššūkių, nes negaudavome CV, niekas nenorėjo dirbti gyvai, sulaukėme kelių CV iš kitų miestų. Dirbti nuotoliu netrūksta, bet aš norėjau, kad asmuo socializuotųsi. Tuomet aš pradėjau skleisti žinią apie savo norą.“
Prasitarus darbuotojams apie savo planus sulaukė įvairių reakcijų, tarsi į būsimą darbuotoją su negalia bandyta žiūrėti lyg į kokį nusikaltėlį, kuris kėsintųsi į kitų gyvybę. I. Spudienė tikina iš savo dabartinio, vežimėlyje sėdinčio, darbuotojo teko girdėti, kad jis į jokius neigiamus komentarus nebekreipia dėmesio, o su juo pabendravę aplinkiniai stebisi, kad jis „normalus“.
Šiuo metu apie keturis su puse metų įmonėje dirba žmogus su fizine negalia, kurį, pasak I. Spudienės, sostinėje nebuvo lengva rasti. Čia ypač pagelbėjo „Valakupių reabilitacijos centras“, kuriam įmonės direktorė dėkinga iki šiol, ir tuomet pasitaikiusi galimybė pasinaudoti Jaunimo įdarbinimo programa.
I. Spudienė pastebėjo, kad žmonės su fizine negalia tarsi užsislėpę, nes bijo sunkumų pasiekiant darbo vietą. I. Spudienė su esamu darbuotoju šį klausimą išsprendė nesunkiai – žiemos metu jis kartais dirba nuotoliu, o esant būtinybei kolegos jam padeda atvykti į biurą. „Mano tikslas buvo padaryti svarbiausius dalykus, kad žmogus galėtų dirbti biure, sudaryti tam sąlygas, paruošti komandą.“
Netgi virtuvėlė su darbuotojų pagalba savo lėšomis buvo įrengta taip, kad vežimėlyje sėdintis žmogus jaustųsi patogiai. Net ir organizuojant renginius tenka patirti tam tikrų iššūkių, nes ieškoma vietos, kurią pasiekti būtų patogu ir pati vieta būtų pritaikyta minėtam darbuotojui. Šiandien bendrovėje „DSP Plius“ šis žmogus dirba rinkodaros specialistu, o pradėjo nuo biuro vadybininko pareigybės. „Mes tą darbo vietą sukūrėme, norėjome, kad ji susiformuotų bedirbant. Tai buvo tarsi eksperimentas“, – teigia I. Spudienė.
„DSP Plius“ direktorė sako, kad šiandien savo istorija dalinasi ne tik norėdama įkvėpti kitus verslus, bet ir kad galėtų įvardinti žingsnius, kurie pradžioje padėtų pajudėti į priekį, kad viskas būtų įmanoma. Šiandien ji su laiku ir vietoje suteiktais patarimais gali džiaugtis sėkmės istorija.
„Taip, baimių yra daug. Bet gal man buvo paprasčiau, kad mano mama turi negalią, todėl žinojau, kaip elgtis. Aš savo kolegom pasakiau, kad nedarytų tragedijos, kad šis žmogus yra kitoks. Visada tiesiogiai paklaustų, ar jam reikia pagalbos“, – prisiminė I. Spudienė.
Taip pat 2023 m. dirbo asmuo, sergantis epilepsija, čia turėjome iššūkių, gydytojas nenorėjo įrašyti darbuotojui ligos į medicinos pažymą, tai reikalingą prieš darbą, pasiūlė „slėpti“ tokią informaciją, bet kolega paminėjo, kad darbdavys tai žino, tad gydytojui buvo nuostaba. Bet jei tai darbas prie įrenginių, gali būti pavojinga ne tik pačios darbuotojos, bet ir kolegų atžvilgiu.
Kodėl aš nebijau priimti įvairių negalių turinčius žmones, jiems padėti, keisti kitų požiūrį, kalbėti apie tai, nes savo artimoje aplinkoje būtent turiu daug asmeninės patirties tiek su fizine tiek su kitomis ligomis (epilepsija, diabetas ir t.t.)
DSP Plius per metus surengia ir daug socialinių dirbtuvėlių žmonėms su psichosocialinėmis negaliomis, ypač prieš įvairius renginius, kartu dėliojame dovanėles, geriame kavą ir bendraujame. Per metus kartais apsilanko arti 50 dalyvių turinčių įvairias negalias. Konferencijų metu žmonės padeda registracijos metu, dalina dovanėles ar skaito pranešimus.
DSP Plius jau 3-ius metus iš eilės dalyvauja DUOday – vienos dienos iniciatyvoje, kuriančioje nevienadienius pokyčius! „DUOday“ – tai diena, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia. DUOday metu žmogus su negalia visą darbo dieną praleidžia pasirinktoje organizacijoje: stebi įmonės darbo procesus, pagal galimybes atlieka kai kurias užduotis, dalyvauja susitikimuose, kartu pietauja ir bendrauja su kolektyvu.
Praėję 2 metai buvo išskirtiniai, nes komanda prisidėjo prie organizavimo didžiulės konferencijos „Darbuotojas su negalia (ne) norma”, 2 metus darėme unikalius gyvus tyrimus visoje Lietuvoje, kurių metu aiškinomės kokios yra žmonių su fizine negalia darboviečių pasiekimo galimybės.
I.Spudienė: „Vienas iš mano unikalių tyrimų, kurį atlikau „gyvai“ Lietuvoje, kurio metu norėjome išsiaiškinti ar Lietuvoje veikiančios įmonės - pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Jame dalyvavo ir mano kolega Donatas, judantis vežimėliu. Šio tyrimo surinkta informacija išties nuliūdino. Per pusė metų aplankėme 291 įmonę, skirtinguose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.“
„Iš visų šių įmonių vos 38% yra pritaikytos, tačiau jeigu pasigilintume dar labiau, šį skaičių greičiausiai galėtume padalinti dar perpus (jei gamyba pirmame aukšte - administracija dažnai 2-3 aukšte, arba atvirkščiai. Daug kur trūksta tiek nedaug, vos vieno laiptelio patobulinimo su cemento maišu (50-100 eurų išlaidų), arba turėklo.“
I.Spudienė: „Kitas tyrimas buvo, apie tai ar galima patekti į Lietuvos policijos komisariatus, kuriuose dažnai būna pasų poskyriai ir metrikacijos biurai, tad žmonėms užkertamas kelias pasiekti tokias svarbias vietas. Čia rezultatai buvo šiek tiek geresni, į 70 procentų įstaigų patekome, bet turėtų būti kitaip.“
Taip pat „DSP Plius“ direktorė buvo viena iš pirmųjų, kuri Biržuose per 30 metų parašė oficialų prašymą dėl panduso įrengimo prie Policijos komisariato. Irmos teigimu: „pasirodo be tokių prašymų niekas nieko Lietuvoje nadaro.“
„Norisi visiems palinkėti – NEBIJOTI. Priimkite įvairius žmones į savo įmones, tai praplečia pasaulėžiūrą, skatina socialinę atsakomybę, suteikia pozityvumo darbinėje aplinkoje, keičia žmonių mąstymą bei supratimą. Negana to suteikia daug teigiamų emocijų, tai gali kažkam pakeisti gyvenimą į gerą pusę. Mes turime būti vieningi ir bendradarbiauti, siekdami sukurti darbo aplinką, kurioje visi gali jausti vertinami, suprasti bei reikalingi.”
NEPALIKIME ŽMONIŲ SU NEGALIA UŽ INTEGRACIJOS BORTO!
Delfi laida: „(Ne)matomi: kas svarbiausia planuojant priimti į darbą žmogų su negalia?“
Delfi straipnis: „Įmonės vadovė: vienam darbuotojui gydytoja patarė nuo darbdavių nuslėpti savo ligą“