Aš tik trumpam... Į neįgaliųjų vietą 2025 Lap 18

Prieš 12 metų buvo pirmą kartą susidurta su negalia I. Spudienės šeimoje. O pirmieji iššūkiai - Biržų r. policijos komisariate, kuris buvo nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Nuo čia prasidėjo kelias vedantis į pokyčius.

 

2019 metais po dvejų metų paieškų - įdarbinome žmogų turintį judėjimo negalią, 2024 metais Biržų policijos komisariatas įrengė keltuvą I. Spudienės dėka, nes per 30 metų nebuvo nei vieno oficialaus prašymo...

 

Tai jau šeštieji metai (iš jų treti – Savivaldybėje), kai verslas, institucijos ir bendruomenės renkasi kalbėti ne apie tai, ko negalime, o apie tai, ką galime padaryti kartu.

Kiekvieną dieną žmonės su negalia Lietuvoje susiduria su kliūtimis, kurios mums dažnai nematomos.

 

Tik 38% įmonių yra pritaikytos žmonėms su negalia.

Iš 291 aplankytos įmonės patekti įmanoma vos į 111.

Iš 49 policijos komisariatų 15 - nepritaikyti

Rinkimų apylinkės – prieinamumas tik „ant popieriaus“.

Yra žymėjimai, bet trūksta realaus priėjimo – pavyzdžiai iš Vilniaus ir Biržų.

 

2025 m. kovo mėn. prie „DSP Plius“ biuro buvo įrengtas ženklas, žymintis automobilių stovėjimo vietą žmonėms su negalia. Pirmą mėnesį vadovė prie pažeidėjų prieidavo asmeniškai – draugiškai paprašydavo būti atidesniems, kad nuo šiol atsirdo ženklas ir palikti šią vietą tiems, kuriems ji iš tiesų reikalinga. Vėliau, dar pusmetį, nuolat buvo fiksuojami pažeidimai.

Tyrimas atkreipė dėmesį į piknaudžiavimą žmonių su negalia automobilių stovėjimo vietomis – buvo užfiksuota, kurio automobilio modelis taisykles pažeidė dažniausiai. Tačiau labiausiai glumino kasdienis vaizdas: ne vienas vairuotojas, pastačius automobilį šioje vietoje, skubėdavo į parduotuvę, kirpyklą ar kitus reikalus, o kartais net ir automobilį su neįgaliojo ženklu palikęs žmogus lengvai, šuoliuodamas nueidavo tolyn. Tai atskleidė, kad dalis tokių pažymėjimų gali būti naudojami nesąžiningai arba net būti padirbti.

 

 

2025 m. konferencijos metu Irma Spudienė inicijavo dar vieną simbolinį „tyrimą“ – kiekvieno pranešėjo ir diskusijos dalyvio klausė: „Kodėl esate čia? Kodėl palaikote šį renginį?“ Atsakymai virto jautriomis istorijomis ir pavyzdžiais, kuriuos dalyviai galėjo išgirsti salėje ir pamatyti vaizdo įrašuose. Tie, kurie dėl kitų renginių, darbo išvykų ar ligos negalėjo dalyvauti gyvai, savo žinutes įrašė į video – taip jų balsas vis tiek pasiekė konferencijos dalyvius. Scenoje ir salėje susitiko Biržai, Alytus, Druskininkai, Klaipėda, Utena, Kaunas ir kiti miestai – tikras gyvos bendruomenės žemėlapis.

Renginio pabaigoje Irma atskleidė, kodėl šis klausimas jai buvo toks svarbus. Šiais metais konferenciją stebėjo didžiausias dalyvių skaičius per visus 6 metus – apie 150 žmonių gyvai salėje ir dar apie 150 online, o vaizdo įrašą ateityje galės peržiūrėti dar keli šimtai norinčiųjų. Pastarosiomis savaitėmis vienoje uždaroje „Facebook“ grupėje nuskambėjo komentaras, esą tokie renginiai nereikalingi, niekas nesirenka ir jų nežiūri. „Šiandien čia, salėje ir online, matome priešingai – kasmet mūsų vis daugiau: šimtai žmonių renkasi, klauso, diskutuoja ir kuria sprendimus. Viena nuomonė nepaneigs bendro darbo vertės. Esu įsitikinusi – šios konferencijos reikalingos, o tai, ką darome su partneriais, turi realų poveikį“, – sakė Irma.