Asmens apsaugos priemonių reglamentavimo pokyčiai: ką svarbu žinoti ir kaip tai veikia praktikoje 2026 Vas 19

Vasario 5 d. DSP Plius dalyvavo didžiausioje DSS (darbuotojų saugos ir sveikatos) konferencijoje Lietuvoje - Darbuotojų sauga ir sveikata 2026. Renginio metu DSP Plius direktorė Irma Spudienė pristatė temą „Asmens apsaugos priemonės – reglamentavimo pokyčiai, inovatyvūs išdavimo sprendimai ir įmonės praktika“.

Pranešime buvo kalbama apie tai, kas šiandien aktualu kiekvienai įmonei – kaip suderinti naujausius teisės aktų reikalavimus su praktiniais, kasdien veikiančiais sprendimais, kad darbuotojų sauga būtų realiai taikoma darbo vietose, o ne liktų tik dokumentuose.

Konferencijos EXPO zonoje DSP Plius pristatė patikimus darbo saugos sprendimus ir gamintojus: JSP Safety, Plum Safety, Giasco Shoes, Franz Mensch ir kt. Džiaugiamės, kad prie mūsų stendo prisijungė ir JSP Safety (UK) atstovas Michal – tai suteikė galimybę apie asmens apsaugos priemones išgirsti iš pirmų lūpų: nuo technologinių sprendimų iki realaus jų pritaikymo darbo vietose.

2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Asmens apsaugos priemonių (AAP) nuostatų redakcija – didžiausias pokytis per beveik du dešimtmečius. Ji iš esmės keičia požiūrį į AAP parinkimą, apskaitą, išdavimą ir darbdavio atsakomybę. Šiame straipsnyje apžvelgiame pagrindinius pokyčius ir dalijamės praktiniu pavyzdžiu, kaip jie įgyvendinami realioje įmonėje.

Kodėl AAP tema šiandien tokia aktuali?

Asmens apsaugos priemonės – tai ne tik formalus reikalavimas ar dokumentas patikrinimui. AAP pradeda veikti tada, kai sauga tampa kasdienybe, o ne baime ar prievole. Naujoji reglamentavimo redakcija būtent tai ir akcentuoja – daugiau aiškumo, lankstumo ir realios atsakomybės darbdaviui.

Kas laikoma asmens apsaugos priemone?

Tačiau svarbu žinoti, kad ši sąvoka neapima:

▪️ įprastų darbo drabužių ir uniformų,

▪️ kariuomenės, policijos ir avarinių tarnybų AAP,

▪️ sporto įrangos,

▪️ kelių transporto AAP,

▪️ savigynos priemonių,

▪️ rizikos nustatymo prietaisų.

Pagrindiniai AAP reglamentavimo pokyčiai

1. Supaprastinta AAP apskaita

Nebėra privalomos vieningos žurnalo formos. Įmonė pati pasirenka, kaip fiksuoti AAP apskaitą – svarbiausia, kad būtų aiškiai matoma:

▪️ kam išduotos AAP,

▪️ kokios priemonės (dydžiai, klasės),

▪️ išdavimo data ir naudojimo terminas.

Apskaita gali būti vykdoma skaitmeniniu būdu, integruota į vidines sistemas ar net mobiliuosiuose įrenginiuose. Darbdavys bet kuriuo metu turi galėti pateikti šią informaciją.

2. AAP parinkimas pagal rizikas, o ne pareigybes

AAP nebegali būti parenkamos „pagal pareigybę“. Pagrindas – rizikų vertinimas. Naujuose prieduose pateikiami pavojai, veiklos sritys ir rekomenduojamos AAP, o darbdavys privalo pagrįsti savo sprendimus dokumentuose.

3. Lanksti išdavimo ir grąžinimo tvarka

Įmonė pati nustato AAP išdavimo ir grąžinimo tvarką. Leidžiama naudoti elektronines formas, skaitmeninį parašą, tam tikrais atvejais – laikyti AAP darbuotojų namuose. Išimtis taikoma pavojingomis medžiagomis užterštoms priemonėms.

4. Aiškesnė darbdavio atsakomybė

Darbdavys atsako už:

▪️ CE ženklinimą ir atitikties deklaracijas,

▪️ AAP tinkamumą konkrečiam darbuotojui,

▪️ priežiūrą, valymą ir dezinfekavimą,

▪️ nemokamą AAP išdavimą.

Pažeidimai gali būti vertinami kaip profesinės rizikos ignoravimas.

5. Nauji informavimo ir mokymų reikalavimai

Informacija darbuotojams turi būti pateikiama suprantama kalba ir ne tik „popieriuje“. Galimos vaizdo instrukcijos, QR kodai, praktiniai mokymai.

6. Išplėstas AAP sąrašas

AAP sąraše atsiranda tokios rizikos kaip vibracija, nanodalelės, elektrostatika, UV ir IR spinduliuotė. Tai leidžia pagrįsti modernesnių AAP pasirinkimą ir padeda audituose.

7. Dalijimosi AAP galimybė

Kai kurias AAP leidžiama naudoti keliems darbuotojams, jei jos pritaikomos individualiai ir yra dezinfekuojamos. Rekomenduojama turėti aiškią valymo ir perdavimo procedūrą.

8. Daugiau dėmesio higienai ir laikymui

Draudžiama naudoti pažeistas AAP, turi būti nustatyti jų keitimo terminai, rekomenduojamos ventiliuojamos spintelės ir atskirtos švarios bei nešvarios priemonės.

Kontrolė realybėje – ko tikėtis 2026 m.?

Numatoma aktyvesnė prevencinė kontrolė, ypač daug dėmesio skiriant:

▪️ AAP apskaitai,

▪️ parinkimui pagal rizikas,

▪️ darbuotojų mokymams.

Tai reiškia, kad dokumentai ir praktika turi sutapti.

Įmonės praktika: kaip pokyčiai veikia realybėje

Gamybinėje įmonėje didžiausios problemos dažniausiai būna tos pačios: AAP nedėvėjimas, švaistymas, sudėtinga dokumentacija ir nevaldomos sąnaudos. Būtent tai paskatino ieškoti technologinių sprendimų.

Kodėl buvo pasirinktas AAP išdavimo aparatas?

▪️ Aiškios ataskaitos ir duomenys realiu laiku

▪️ Didesnė kontrolė ir atsakomybė

▪️ Priemonių prieinamumas 24/7

▪️ AAP išdavimas tik pagal nustatytas rizikas

Diegimo procesas ir iššūkiai

Pradžioje netrūko skepticizmo ir darbuotojų prisitaikymo iššūkių. Tačiau laikui bėgant keitėsi požiūris – kai priemonė tampa patogi, aiški ir lengvai prieinama, atsakomybė tampa natūrali.

Rezultatai po šešių mėnesių

▪️ Aiškesnė AAP apskaita

▪️ Pasikeitusi darbuotojų elgsena

▪️ AAP suvartojimas sumažėjo apie 50 %

Naujoji AAP nuostatų redakcija – tai ne tik papildoma atsakomybė darbdaviui, bet ir reali galimybė supaprastinti procesus, sustiprinti saugos kultūrą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Technologijos čia tampa ne kontrole, o pagalbininku, padedančiu kurti saugesnę, modernesnę ir atsakingesnę darbo aplinką.

Daugiau akimirkų iš renginio facebook albume ČIA