DSP Plius direktorės Irmos Spudienės inicijuota konferencija apie žmonių su negalia įtrauktį

Nuo šeimos patirties iki septintus metus vykstančios konferencijos Darbuotojas su negalia (ne)norma 2026
UAB „DSP Plius“
Prieš trylika metų mūsų direktorės Irmos Spudienės noras padėti savo mamai tapo pradžia veiklos, šiandien suburiančios žmones su negalia, jų artimuosius, verslą, institucijas ir bendruomenes. 2026 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusi socialinės atsakomybės konferencija „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2026“ buvo rekordinė ir ypač jautri: 150 dalyvių susitiko gyvai, 600 prisijungė internetu, dalyvavo žmonės iš 20 Lietuvos miestų, o renginį įgyvendinti padėjo daugiau nei 40 partnerių.
Konferencijos iniciatorė ir organizatorė, UAB „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė bei juose veikiančio Verslo moterų klubo vadovė. Šiemet ji ne tik moderavo renginį ir skaitė pranešimą, bet ir dalyvavo diskusijoje apie žmonių su negalia šeimas. Jos asmeninė patirtis, mūsų komandos darbas ir Rūmų bendruomenės palaikymas yra svarbios šios iniciatyvos tęstinumo dalys.
„Prieš trylika metų norėjau padėti savo mamai. Šiandien matau, kiek žmonių susibūrė, kad galėtume padėti ir kitiems“,, sako Irma Spudienė.
Septintus metus iš eilės vykusią konferenciją organizavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Rūmų Verslo moterų klubas ir VšĮ Valakupių reabilitacijos centras. Vilniaus miesto savivaldybė renginį priėmė jau penktą kartą. Dėkojame už suteiktą erdvę, organizacinę pagalbą ir tęstinį miesto palaikymą.
„DSP Plius“ komandai ši konferencija yra nuosekli mūsų socialinės atsakomybės veiklos dalis. Darbuotojų saugos renginiuose dalijamės profesinėmis žiniomis, o šioje iniciatyvoje telkiame dėmesį į žmogaus galimybes dirbti, savarankiškai pasiekti paslaugas ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Prie pasiruošimo prisidėjo visa mūsų komanda, konferencijoje veikė ir „DSP Plius“ stendas.
Šiemet ypač svarbus buvo regionų įsitraukimas. Biržų ir Rokiškio savivaldybių atstovės, socialinių paslaugų organizacijų komandos ir svečiai iš kitų miestų padėjo aptarti skirtingose Lietuvos vietovėse patiriamus iššūkius. Darbo rinkos, prieinamumo ir pagalbos temas papildė atviri pokalbiai apie artimųjų kasdienybę.
Nuo asmeninės šeimos patirties iki kasmetės konferencijos
Pranešime „Nuo asmeninės patirties iki bendrystės: konferencijos kelias“ Irma Spudienė pristatė iniciatyvos ištakas. Prieš trylika metų jos mama pradėjo judėti vežimėliu. Ji dar norėjo ir galėjo dirbti, tačiau šeimai teko iš naujo planuoti kasdienybę: kaip nuvažiuoti, kur pastatyti automobilį, kaip iš jo išlipti ir patekti į pastatą. Ši patirtis paskatino būsimą konferencijos iniciatorę prieinamumo klausimus vertinti per konkretaus žmogaus galimybes.
Šeimos patirtis su negalia prasidėjo dar Irmos vaikystėje: mama po traumos sirgo epilepsija, todėl dukra nuo mažens mokėsi padėti priepuolio metu. Vėliau judėjimo ir regėjimo netektis pakeitė visos šeimos gyvenimą. Didžiausias kasdienės priežiūros krūvis teko tėčiui, o Irma su seserimi prisidėjo laiku, darbu, finansine pagalba ir atstovavimu mamai įvairiose įstaigose.
„Padėdama mamai vis pagalvodavau apie tuos, kurie šalia neturi artimojo, galinčio nuvežti, paskambinti, parašyti ar pakovoti už jo teises“,, pasakoja mūsų direktorė.
I. Spudienė prisiminė apsilankymą Biržų policijos komisariato Migracijos poskyryje, kai keli laiptai tapo kliūtimi gauti įprastą paslaugą. Tokios situacijos skatino atidžiau vertinti pandusus, įėjimus ir stovėjimo vietas. Svarbu buvo suprasti, ar žmogus iš tiesų gali užvažiuoti, ar šalia automobilio pakanka vietos išlipti, ar paslauga pasiekiama savarankiškai.
Prieš devynerius metus pokyčius I. Spudienė nusprendė pradėti savo versle. „DSP Plius“ paskelbė ieškanti darbuotojo su negalia, tačiau paieška truko dvejus metus. Ši patirtis atskleidė, kaip sunkiai kartais susitinka darbdavio pasiūlymas ir darbo ieškančio žmogaus galimybės, kokią reikšmę turi tarpininkavimas bei abipusis pasitikėjimas.
Tuomet dešimties žmonių įmonė savo lėšomis įrengė pandusą, praplatino duris ir pritaikė tualetą. Pasak I. Spudienės, iki įmonės tose patalpose veikė du dideli prekybos centrai ir vienas didžiausių Lietuvos bankų, tačiau panduso bei turėklų nebuvo. Pritaikymui skirti keli tūkstančiai eurų, nors patalpos buvo nuomojamos, o finansavimo šiems darbams tuo metu negauta. Vėliau prie komandos prisijungė ir kitų negalių turintys žmonės.
Pažintys Rūmuose ir Verslo moterų klube atvedė į Valakupių reabilitacijos centrą. Kartu su Tatjana Ulbiniene pradėta ieškoti būdų suvesti darbdavius ir darbo ieškančius žmones. Bendri susitikimai, renginiai, laidos bei pokalbiai ilgainiui išaugo į kasmetę konferenciją. Bendradarbiavimas tęsėsi darbuotojų saugos renginiuose, moterų verslumo dirbtuvėse ir kituose bendruomenei atviruose susitikimuose.
norma/99.jpg)
Rūmų ir Verslo moterų klubo bendrystė padėjo projektui išaugti
Irmos teigimu, būtent narystė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei juose veikiančiame Verslo moterų klube suteikė galimybę asmeninį sumanymą paversti tęstine bendruomenės veikla. Aktyvūs nariai čia gali siūlyti idėjas, rasti bendraminčių ir sulaukti palaikymo. Verslo moterų klubas jungia iniciatyvias nares, kurių kasmet daug įsitraukia į šią konferenciją: dalijasi žiniomis, savanoriauja, remia, skaito pranešimus ir padeda organizuoti. Konferencija yra bendros projektinės veiklos dalis.
„Jei ne ši bendrystė, savo sumanymo nebūčiau galėjusi įgyvendinti tokiu mastu. Ačiū Rūmams už pasitikėjimą ir galimybes auginti šį projektą, o klubo narėms už nuoširdų įsitraukimą“,, pabrėžia I. Spudienė.
Pažintis su Valakupių reabilitacijos centro direktore Tatjana Ulbiniene ir bendras kelias tęsiasi jau aštuonerius metus. Dėkojame jai už pasitikėjimą ir ilgametę partnerystę, o centro komandai už pranešimus, diskusijų moderavimą, socialinių dirbtuvių dalyvavimą ir praktinę pagalbą.
norma/2.jpg)
Ryški pradžia iš Biržų
Prieš sveikinimus sceną užpildė VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro lankytojai, pristatę kolekciją „Karališkas rokas“. Iš antrinių žaliavų sukurti kostiumai jungė karališką puošnumą ir roko drąsą. Tai buvo ryški, kūrybiška dienos pradžia, suteikusi galimybę pamatyti pačių dalyvių darbą ir pasidžiaugti jų pasirodymu.
Už kūrybišką atidarymą dėkojame centro bendruomenei ir Rugilei Kornitenko. Jolantos Jasinskytės dalyvavimas diskusijoje, Daivos Jundzilienės pranešimas ir biržiečių socialinių dirbtuvių gaminiai leido gimtojo mūsų direktorės krašto patirtį pristatyti skirtingose renginio dalyse.
Biržai yra konferencijos iniciatorės Irmos Spudienės gimtasis miestas, o Vilnius tapo jos namais. Jos iniciatyvos kuria bendrystės tiltą tarp Biržų ir Vilniaus: biržiečiai ne pirmą kartą dalyvauja renginiuose sostinėje, o į susitikimus Biržuose atvyksta Vilniuje veikiančių įstaigų vadovai ir specialistai. Šis ryšys padeda dalytis patirtimi, užmegzti pažintis ir stiprinti bendradarbiavimą. 2024 metais konferencija vyko Biržuose, o šiemet biržiečių pasirodymas pradėjo susitikimą Vilniuje.
norma/6.jpg)
norma/14.jpg)
Miesto palaikymas ir sveikinimai
Po atidarymo pasirodymo susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė. Savivaldybės priėmimas penktą kartą ir tęstinis bendradarbiavimas yra svarbus miesto palaikymo ženklas. Dėkojame savivaldybei už suteiktą erdvę, organizacinę pagalbą ir galimybę vienoje vietoje susitikti verslo, institucijų bei bendruomenių atstovams.
Simona Bieliūnė kvietė plėsti darbdavių įsitraukimą
Konferencijos dalyvius pasveikinusi Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė pirmiausia padėkojo iniciatorei Irmai Spudienei už kasmet telkiamą bendruomenę. Ji įvertino gebėjimą bendram tikslui suburti gausų partnerių, rėmėjų, skirtingų savivaldybių ir įvairioms sritims atstovaujančių žmonių ratą. Pasak vicemerės, asmenine patirtimi ir motyvacija grįstos iniciatyvos padeda nuosekliai kelti klausimus, kurie visuomenėje tampa vis geriau suprantami, tačiau vis dar kelia nemažai iššūkių.
S. Bieliūnė akcentavo, kad žmonių su negalia įtrauktis apima galimybę savarankiškiau gyventi, įsilieti į darbo rinką, išbandyti save naujuose vaidmenyse ir būti bendruomenės dalimi. Ji pasidžiaugė socialinių dirbtuvių bei dienos centrų patirtimis ir padėkojo savivaldybės, valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų komandoms. Vicemerė pabrėžė, kad kiekvienas žmogus gali atrasti savo vietą ir kurti vertę, todėl svarbu matyti jo galimybes bei indėlį, neapsiribojant vien pagalbos ar paslaugų teikimu.
Ypatingą dėmesį sveikinimo kalboje vicemerė skyrė darbdaviams. Jos teigimu, baimę įdarbinti žmogų su negalia dažnai lemia nepažinimas, mitai, informacijos stoka arba pagalbos trūkumas pritaikant darbo vietą. Todėl į tokius susitikimus svarbu įtraukti dar daugiau verslo atstovų ir potencialių darbdavių, išgirsti jų klausimus ir kartu ieškoti praktinių sprendimų.
Baigdama S. Bieliūnė ragino tęsti ir plėsti konferencijos pradėtą darbą, kad žmogaus galimybės dalyvauti, gerai jaustis ir atskleisti savo gebėjimus didėtų nepriklausomai nuo gyvenamojo miesto. Augantis bendradarbiavimas, pasak vicemerės, turėtų padėti mažinti atstumą tarp žmogaus su negalia ir darbo vietos bei visaverčio dalyvavimo visuomenėje.
Po vicemerės sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.
norma/3.jpg)
Ministerijos sveikinime akcentuotos žmonių galimybės ir pagalba šeimoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės sveikinimą konferencijoje perskaitė ministrės patarėja Jekaterina Navickė. Jame pabrėžta, kad visuomenėje vis dažniau kalbama apie žmogaus gebėjimus, talentus, motyvaciją ir galimybes prisidėti prie darbo rinkos bei bendruomenės gyvenimo. Vis dėlto ne visos kliūtys pašalintos, todėl svarbus skirtingų sričių atstovų dialogas, gerosios praktikos pavyzdžiai ir socialinės iniciatyvos.
Sveikinime ypač palankiai įvertintas šių metų konferencijos dėmesys šeimoms, besirūpinančioms artimaisiais su negalia. Pristatyta nuo 2024 metų teikiama ankstyvosios pagalbos paslauga, padedanti šeimoms greičiau gauti informaciją, konsultacijas ir kitą reikalingą pagalbą. Taip pat atkreiptas dėmesys į artimųjų galimybes išlikti darbo rinkoje, įgyti kvalifikaciją ir derinti darbą su rūpinimusi šeimos nariu.
Ministerijos sveikinime pripažinta, kad pagalbos ir užimtumo priemones būtina tobulinti. Informuota apie kartu su Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA ekspertais atliktą paslaugų ir priemonių asmenų su negalia užimtumui remti vertinimą, į kurį įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, paslaugų teikėjai ir darbdavių atstovai. Konferencijos metu galutinės išvados dar nebuvo pristatytos. Nurodyta, kad parengus galutinę ataskaitą visuomenė bus supažindinta su išvadomis ir numatomais veiksmais.
Prie sveikinusiųjų prisijungė Valakupių reabilitacijos centro direktorė Tatjana Ulbinienė ir Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė. Skirtingų institucijų atstovų dalyvavimas leido vienoje salėje susitikti tiems, kurie kuria ir įgyvendina pagalbos priemones, ir žmonėms, kuriems jų reikia kasdien.
Tatjana Ulbinienė ragino pastebėti nueitą kelią ir nebijoti drąsių sprendimų
Valakupių reabilitacijos centro direktorė Tatjana Ulbinienė, septintus metus kartu su partneriais organizuojanti konferenciją, kvietė greta išlikusių sunkumų pastebėti ir jau pasiektus pokyčius. Ji priminė, kiek darbo, drąsos ir sudėtingų sprendimų prireikė kuriant socialines paslaugas, gerinant infrastruktūros, informacijos bei pagalbos prieinamumą.
T. Ulbinienė akcentavo išaugusią paslaugų įvairovę ir vis didesnį dėmesį visai šeimai. Pagalba žmogui su negalia kartu suteikia galimybių jo artimiesiems dirbti, mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Direktorė padėkojo politikams, savivaldai ir nevyriausybiniam sektoriui už bendradarbiavimą bei pastangas išgirsti kasdien su negalia gyvenančius žmones.
Kalbą papildė jautrus vaikystės prisiminimas apie draugę, turėjusią brolį su negalia. Tuo metu jo gyvenimas daugiausia vyko namuose, o vaikams tekdavo nutraukti žaidimus ir nubėgti jo pamaitinti. Šią patirtį direktorė sugretino su šiandiena, kai žmonės su negalia vis dažniau matomi bendruomenėje, dirba, dalyvauja renginiuose ir patys pasitinka konferencijos svečius.
Baigdama T. Ulbinienė kvietė įvertinti kiekvieno prie pokyčių prisidėjusio žmogaus darbą ir nesustoti. Jos teigimu, pažangai reikia drąsos priimti ir nepatogius sprendimus, net kai jų rezultatas nėra iš anksto aiškus. Svarbu veikti, vertinti patirtį ir prireikus taisyti pasirinktą kelią.
norma/9.jpg)
Eglė Čaplikienė kvietė kolegą su negalia laikyti įprasta darbo aplinkos dalimi
Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė sveikinimą pradėjo nuo konferencijos pavadinimo ir kvietimo permąstyti, ką laikome norma. Ji pabrėžė, kad kolega su negalia turėtų būti įprasta organizacijos gyvenimo dalis, ir paragino darbdavius bei vadovus įvertinti savo komandų atvirumą žmonių įvairovei.
Direktorė pasidalijo pačios agentūros patirtimi: joje pagal darbo sutartis dirba žmonės su intelekto negalia, vertinantys lengvai suprantamos kalbos tekstus. Šis pavyzdys parodė, kaip konkreti žmogaus patirtis ir gebėjimai gali tapti reikalinga profesine kompetencija bei prasmingu indėliu į įstaigos darbą.
E. Čaplikienė taip pat pristatė agentūros vykdomos pertvarkos kryptį, padedančią žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia tapti savarankiškesniems, drąsiau dalyvauti bendruomenėje. Atsiliepdama į konferencijos šeimų temą, ji kalbėjo apie projektą, kuris, jos teigimu, nuo naujųjų metų turėtų aktyviau veikti kartu su savivaldybėmis. Jame numatytos paslaugos vaikams su sunkia ir vidutine negalia, o tėvams, mokymai, susitikimai ir savipagalbos grupės.
Padėkojusi organizatoriams už tęstinumą ir aktualų turinį, direktorė pabrėžė būtinybę pasiekti dar neįsitraukusius darbdavius. Pasak jos, net jeigu konferencija paskatins bent vieną darbdavį susimąstyti apie galimybę įdarbinti žmogų su negalia, tai jau bus svarbus žingsnis. Nuoseklūs susitikimai ir dalijimasis patirtimi padeda po truputį mažinti požiūrio kliūtis.
Valakupių reabilitacijos centro ir Rūmų Verslo moterų klubo partnerystė turi ilgametę istoriją. Prieš aštuonerius metus užsimezgusi Irmos Spudienės ir centro direktorės Tatjanos Ulbinienės pažintis suvedė bendraminčius ir padėjo pagrindą bendram renginiui. Centro profesinės reabilitacijos patirtis, specialistų pranešimai, moderuojamos diskusijos ir socialinių dirbtuvių dalyvavimas kasmet papildo konferencijos turinį.
Konferencija dalyviams buvo nemokama. Renginys tiesiogiai transliuotas internetu ir verstas į lietuvių gestų kalbą, kad jo turinys pasiektų ir negalinčius atvykti į salę.
Gyvi praktiniai prieinamumo tyrimai
I. Spudienė pristatė ir per šiuos metus vykdytus gyvus, unikalius praktinius prieinamumo tyrimus. Komanda vyko į vietas ir tikrino, ar žmogus gali patekti į vidų. 2022 metais iš keturių tūkstančių įmonės klientų aplankyta 291 įmonė. Patekti buvo galima į 111, apie 38 procentus aplankytų įmonių. Šie skaičiai apibūdina konkrečias aplankytas vietas ir jose nustatytas kliūtis.
2023 metais tikrintas policijos komisariatų prieinamumas. Iš 49 aplankytų komisariatų penkiolika buvo nepritaikyti. 2024 metais dėmesys skirtas rinkimų apylinkėms ir klausimui, ar dokumentuose nurodytas pritaikymas veikia žmogui atvykus. Laiptai, slenkstis ar apledėjęs takas gali sutrukdyti pasinaudoti net teise balsuoti.
2025 metais atskira tema tapo žmonėms su negalia skirtų stovėjimo vietų naudojimas ir pasiteisinimas „aš tik trumpam“. Žmogui, kuriam ši vieta būtina, tai gali reikšti negalėjimą išlipti iš automobilio ar pasiekti įėjimą. I. Spudienė pasakojo, kad stebėjimai ir kreipimaisi į savivaldybę tęsiami ir 2026 metais, o tarp užfiksuotų automobilių ji pastebėdavo ir „Spark“ automobilių. Pranešime ši tema pristatyta kaip kasdienės atsakomybės ir pagarbos kitam žmogui klausimas.
Praktinius stebėjimus papildė pokalbiai su keliais žmonėmis su negalia apie įrengtus keltuvus ir jų naudojimo dažnumą. I. Spudienė akcentavo, kad vien įrengti neužtenka: svarbu, ar įranga veikia ir ar ja galima pasinaudoti tada, kai reikia. Prieinamumas priklauso nuo priežiūros, galimybės gauti pagalbą ir aplinkinių elgesio.
Pranešime prisimintos ir iniciatorės tėvų auksinės vestuvės. Ši šeimos patirtis tapo pavyzdžiu kalbant apie teisę svarbias gyvenimo akimirkas švęsti joms deramoje vietoje. Įstaigų pasirengimas priimti žmogų su negalia lemia, ar visa šeima gali dalyvauti svarbiuose įvykiuose oriai ir be papildomų kliūčių.
2024 metais konferenciją surengti Biržuose I. Spudienę paskatino noras, kad renginyje galėtų dalyvauti jos mama. Jau kelerius metus nebematanti mama galėjo išgirsti ir širdimi pajusti, ką kuria dukra. Šį pavasarį mamos netekusi konferencijos iniciatorė, pasakodama šią istoriją, nesulaikė ašarų. Komentuodama veiklos tęstinumą ji pabrėžė, kad pagalba kitam žmogui, žmogui su negalia, tapo jos gyvenimo misijos dalimi.
Darbo rinka ir kelias iki pagalbos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Lina Juškevičienė pristatė temą „Vilniaus mieste įgyvendinama institucinės globos pertvarka“. Šis programos pranešimas pokalbį apie įtrauktį susiejo su miesto socialinių paslaugų organizavimu. Kaip pagalba pasiekia žmogų, kiek ji atitinka jo kasdienybę ir kokias galimybes suteikia gyventi bendruomenėje? Tokius klausimus svarbu kelti ir institucijoms, ir paslaugomis besinaudojančioms šeimoms.
Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojos Jelenos Ivančenko pranešimas „Negalios nustatymas: nuo siuntimo parengimo iki sprendimo priėmimo“ buvo skirtas procesui, su kuriuo tiesiogiai susiduria žmonės ir jų artimieji. Nuo siuntimo iki sprendimo žmogui tenka nueiti konkretų kelią. Ši tema suteikė vietos kalbėti apie jo aiškumą ir supratimą, kaip organizuojamas negalios nustatymas. Šeimoms svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kur ieškoti informacijos.
Įtraukties klausimai viename pokalbyje
Pirmosios dienos dalies diskusiją „Įtrauktis praktikoje: kas turi keistis, kad galimybės taptų realybe?“ moderavo Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Grincevičienė.
Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė, Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Jasinskytė, Rokiškio rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Zita Čaplikienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus regiono centro direktorius Linas Balsys ir VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė.
Diskusija sujungė nacionalinės politikos, savivaldybių, socialinių paslaugų ir žmonių su negalia organizacijų patirtis. Galimybė dirbti siejasi su pasiekiama pagalba, tinkama aplinka ir darbdavio pasirengimu ieškoti sprendimų. Skirtingose šios sistemos dalyse dirbančių žmonių susitikimas leido įtrauktį aptarti platesniame kontekste. Diskusijos pavadinime iškeltas klausimas siejo visos dienos temas: ką reikia pakeisti, kad žmogus galėtų pasinaudoti jam atveriamomis galimybėmis?
Socialinės dirbtuvės ir žmonių darbas užkulisiuose
Per pertrauką pokalbiai persikėlė į socialinių dirbtuvių mugę ir partnerių stendus. Vilniaus ir Biržų socialinių dirbtuvių dalyviai pristatė gaminius, buvo galima susipažinti su jų kūrėjais, įsigyti rankdarbių ir pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis. Moderatorė kvietė į dalyvio krepšelį įsidėti bent vieną socialinėse dirbtuvėse įsigytą kūrinį ir taip palaikyti jį sukūrusį žmogų.
Žmonės su negalia prisidėjo ir prie pasiruošimo konferencijai: padėjo ruošti dalyvių krepšelius, registruoti atvykusiuosius ir pasitikti svečius. Jie tapo renginio komandos dalimi. Šis bendradarbiavimas leido praktiškai parodyti dalyvių gebėjimus ir indėlį, o pasiruošimo nuotraukose liko bendras darbas prie vieno stalo, dėliojamos dovanos ir šypsenos atlikus užduotis.
Už vaišes dėkojome „Stars and Legends“, „Dzūkijai“ ir „Varėnos pieneliui“. Pertraukos suteikė laiko neformaliai pasikalbėti, apsikeisti kontaktais ir prieiti prie žmogaus, kurio mintis ką tik išgirdai salėje. Tokie susitikimai dažnai tampa tolesnio bendradarbiavimo pradžia.
Laurai Marčiulionei ir „Stars and Legends“ Sporto barui atskirai dėkojame už išskirtines sąlygas ir rūpestį dalyviais. Po renginio su Laura jau aptartos jo tęstinumo galimybės ir naujos idėjos. Šie pokalbiai rodo, kad partnerystė tęsiasi ir pasibaigus konferencijos dienai.
norma/46.jpg)
Antroji dalis nuo šokio iki darbo vietų pritaikymo
Po pertraukos susitikimą pratęsė Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji Pavana“ atstovės, Verslo moterų klubo narės Skaistės Uselytės šokio pasirodymas. Skaistė šią dieną prisidėjo ir kūryba, ir asmenine patirtimi vėlesnėje diskusijoje.
Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Paulius Jurjonas skaitė pranešimą „Darbo vietų pritaikymas klausos negalią turintiems asmenims“. Jis kalbėjo gestų kalba, pranešimą įgarsino Inesa. Pats toks bendravimo būdas leido salėje patirti, kaip informacija gali pasiekti skirtingus žmones. Programos tema kvietė galvoti apie prieinamą komunikaciją darbo aplinkoje, susikalbėjimą su kolegomis ir sąlygas žmogui atlikti savo darbą.
Valakupių reabilitacijos centro Plėtros skyriaus vadovės Rasos Noreikytės-Ustinavičienės pranešimas „O kas pasirūpina tais, kurie rūpinasi kitais? Kaip stiprinti artimuosius prižiūrinčių žmonių gerovę, įgalinimą ir pagalbos tinklą“ atsigręžė į kasdienę priežiūros atsakomybę prisiimančius artimuosius. Ši tema ypač artima šeimoms, kurioms pagalbą kitam tenka derinti su darbu ir savo poreikiais. Ji kvietė matyti ir paties besirūpinančio žmogaus savijautą bei pagalbos jam būtinybę.
Biržų rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Jundzilienė pristatė pranešimą „Nuo poreikio iki pagalbos: paslaugos asmeniui su negalia ir jo šeimai“. Tema pratęsė praktinį klausimą, kaip žmogaus ar šeimos patiriamas sunkumas tampa pasiekiama paslauga. Aiškiai pateikta informacija reikalinga ir specialistams, ir artimiesiems, ieškantiems, nuo ko pradėti pagalbos paiešką.
Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė diskusijoje pabrėžė, kad žmonių su negalia gebėjimai tebėra nepakankamai išnaudotas verslo ir viešojo sektoriaus potencialas. Jos teigimu, spartesnei įtraukčiai reikia individualaus požiūrio, glaudesnio institucijų bendradarbiavimo ir aktyvesnio nevyriausybinių organizacijų įtraukimo. Svarbu žmogų ne tik priimti į darbą, bet ir sudaryti sąlygas jame išlikti, prisitaikant prie ilgainiui kintančių poreikių. Patarėja kvietė pirmiausia vertinti žmogaus gebėjimus, o paramos priemones sieti su konkrečiais pagalbos ir darbo vietos pritaikymo poreikiais.
Diskusijos moderatorė, Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Grincevičienė akcentavo, kad įtrauktis yra nuolatinis procesas, kuriam būtinas skirtingų specialistų ir organizacijų bendradarbiavimas. Pokalbį ji kreipė į praktinius klausimus: kas padeda žmogui ir darbdaviui susitikti, kaip veikia pagalba įsidarbinant ir kokių sprendimų dar trūksta. Baigdama pasidalijo centro patirtimi: žmonės su negalia nuo veiklos pradžios sudarė apie 10–15 proc. kolektyvo ir dirba tiek administracinį, tiek tiesioginį darbą. Jie vertinami kaip kompetentingi kolegos, prisidedantys prie bendrų rezultatų.
norma/7.jpg)
Gebėjimai ir žmogaus vieta organizacijoje
Šv. Ignaco Lojolos kolegijos docentė, VšĮ „EduVaisiai“ direktorė, profesinės komunikacijos ir emocinio intelekto ugdymo lektorė, Verslo moterų klubo narė dr. Vilma Liaudanskė skaitė pranešimą „Matyti galimybes, o ne ribas: pozityvumo galia įtraukioje organizacijoje“. Ji aptarė išankstinių nuostatų ir organizacinės kultūros įtaką įtraukčiai, emocinio intelekto, empatijos bei psichologinio saugumo svarbą. Pranešėja pristatė tris principus: „Matyti. Išgirsti. Įgalinti.“
Dr. Vilma Liaudanskė, konferencijos pranešėja, Verslo moterų klubo narė
„Konferencijoje „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2026“ skaičiau pranešimą „Matyti galimybes, o ne ribas: pozityvumo galia įtraukioje organizacijoje“. Kalbėjau apie tai, kad tikroji įtrauktis prasideda ne nuo formalių sprendimų, o nuo mūsų požiūrio į žmogų, jo gebėjimus ir potencialą. Pabrėžiau, kad dažnai didžiausios kliūtys slypi ne žmogaus negalioje, o mūsų išankstinėse nuostatose, stereotipuose ir organizacinėje kultūroje.
Aptariau, kodėl kuriant įtraukią darbo aplinką tokie svarbūs emocinis intelektas, empatija, psichologinis saugumas ir pagarba žmogaus orumui. Pristačiau tris esminius įtraukios organizacijos veikimo principus: MATYTI. IŠGIRSTI. ĮGALINTI.
Svarbiausia mintis, kuria norėjau pasidalyti: ne žmogus turi įrodyti, kad yra vertas vietos organizacijoje, o organizacija turi būti pasirengusi atpažinti, priimti ir įgalinti kiekvieno žmogaus talentą.“
Aktyvi visuomenininkė ir žmonių su negalia teisių gynėja Olgita Mackalovė skaitė pranešimą „Mano galimybės, mano kompetencijos“. Jo pavadinimas grąžino dėmesį į žmogaus žinias, patirtį ir gebėjimus. Ši tema siejosi su visos konferencijos siekiu skatinti darbdavius pastebėti, ką žmogus gali pasiūlyti, ir kalbėtis apie sąlygas jo kompetencijoms atsiskleisti.
Atvira diskusija apie tuos kurie kasdien yra šalia
Konferenciją užbaigė diskusija „O kaip tie, kurie šalia?“, kurią moderavo dr. Vaiva Bražinskienė, Verslo moterų klubo narė, MB „Pilnas šaukštas“ (BIOGUTO) direktorė. Renginio iniciatorė Irma Spudienė šį kartą prisijungė kaip diskusijos dalyvė, besidalijanti asmenine šeimos patirtimi.
Ypatingai dėkojame mūsų VMK narei dr. Vaivai Bražinskienei už pasiruošimą, jautrų moderavimą ir sukurtą pasitikėjimą. Jai pačiai svarbi šeimų tema padėjo užduoti klausimus, kurie paskatino kalbėti apie dažnai tyliai išgyvenamus rūpesčius. Irmai šis pokalbis buvo galimybė pasidalyti patirtimi kaip dukrai ir šeimos narei.
Diskusijoje kartu su Irma Spudiene dalyvavo Verslo moterų klubo narė, „MyShemen“ atstovė Europai Skaistė Uselytė, dienos centro „Šviesa“ vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė, vaiką su negalia auginanti mama Viktorija Pinkovskaja, fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas.
Diskusijoje skambėjo atviros asmeninės istorijos, o ašarų nesulaikė ir dalyvės, ir klausytojai. I. Spudienė pasakojo apie šeimos patirtį ir šiemet išgyventą netektį. Pokalbis priminė, kad šalia žmogaus su negalia gyvena artimieji, kurie rūpinasi, planuoja, baiminasi, kartais pavargsta ir patys ieško, kas juos išklausytų. Pagalba šeimai apima ir galimybę atvirai kalbėti apie jos narių savijautą.
Diskusijoje Irma kalbėjo apie būtinybę kurti abipusį pasitikėjimą tarp pagalbos poreikį vertinančių darbuotojų, žmonių su negalia ir jų artimųjų. Ji akcentavo paprastą, pagarbų bendravimą, aiškiai paaiškintus klausimus ir galimybę žmogaus pageidavimu artimajam dalyvauti vertinime, taip pat ir nuotoliu. Kitas siūlymas buvo vienas aiškus pagalbos kontaktas šeimai, padedantis suprasti paslaugas, tvarkyti dokumentus ir ieškoti atokvėpio galimybių prižiūrintiems artimiesiems.
Tomas Tomilinas diskusijoje išreiškė pasirengimą imtis veiksmų ir pakvietė susitikti tęsti pokalbio. Mums svarbu, kad išsakytos patirtys paskatintų konkrečius pokyčius žmonėms su negalia ir jų šeimoms.
norma/4.jpg)
Dalyvių komentarai po konferencijos
Dr. Vaiva Bražinskienė, diskusijos moderatorė, Verslo moterų klubo narė
„Tai buvo viena jautriausių diskusijų, kurias esu patyrusi. Atvira, labai tikra ir paliečianti temas, apie kurias vis dar per retai kalbame garsiai. Išėjau su dar stipresniu jausmu, kad šalia žmogaus su negalia visada turime matyti ir tuos, kurie kasdien yra šalia jo.“
Skaistė Uselytė, diskusijos dalyvė, Verslo moterų klubo narė
„Mano prašymas, kad žmonėms su negalia ir jų artimiesiems būtų nors kiek saugumo jausmo, jog, nuvykę į bet kurios ligoninės priimamąjį, jie sulauks skubios pagalbos. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms su nematoma negalia. Džiaugiuosi, kad apie tai kalbama viešai ir kad tokių renginių dėka vis daugiau dėmesio atkreipiama į žmonių su negalia poreikius.“
Šis prašymas primena, kodėl šeimų balsas turi būti girdimas. Kai negalios nesimato, žmogaus sunkumą gali būti lengviau nuvertinti. Todėl reikia išklausyti ir patį žmogų, ir jo artimuosius, kurie pažįsta jo kasdienybę. Šeimų patirtys padeda suprasti, kur neužtenka informacijos, kur stinga aiškumo ir kas kelia daugiausia nerimo.
Gerumo aukcionas ir augantis palaikymas
Prie konferencijos įgyvendinimo prisidėta dar vasarą. Rugpjūtį į Verslo moterų klubo Geltonąjį vakarą susirinko apie 80 verslo moterų. Vakaro Gerumo aukcione vienos dovanojo gaminius, paslaugas ir patirtis, kitos jas įsigijo, kad būtų galima surengti konferenciją. Šis bendras palaikymas sumažino rūpestį dėl lėšų paieškos ir leido organizatoriams daugiau laiko skirti renginio turiniui, pranešėjams bei dalyviams.
Prie konferencijos įgyvendinimo prisidėjo daugybė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių bei Verslo moterų klubo narių. Vieni rėmė renginį, kiti skyrė dovanas, vaišes ar paslaugas, dalijosi profesinėmis žiniomis, savanoriavo ir padėjo pasiruošti. Klubo narės taip pat skaitė pranešimus, moderavo diskusiją ir dalijosi asmeninėmis patirtimis. Toks bendruomenės įsitraukimas padeda konferencijai augti ir išlikti nemokamai dalyviams.
Dėkojame aukciono dovanų steigėjoms ir pirkėjoms: Agnei Liubertaitei, Monikai Sadauskaitei-Pocei, Tatyanai Sargsyan, Neringai Grigalei, Vaivai Bražinskienei, Marinai Jakauskytei, Daivai Umbrasienei, Jolitai Šinkūnei, Eglei Grigoraitienei, Astai Jagelo, Vilmai Pekorienei, Laurai Marčiulionei, Jurgitai Šidlauskienei, Kristinai Goštautei, Aldonai Vičiulienei, Jolantai Lunevičienei ir Gintarei Stuknytei.
Šių metų rėmėjai buvo UAB „DSP Plius“, UAB „Dzūkija“, UAB „Varėnos pienelis“, „MyShemen“, MB „Pilnas šaukštas BIOGUTO“, „Mineral SPA Draugystė“, VšĮ „EduVaisiai“, MB „Reklamos formulė“, MB „SVLINĖS“, UAB „DOMOFLOR“ ir Teniso ir Padelio klubas DUBINGIAI. Jų indėlis padėjo išlaikyti renginį nemokamą ir pasirūpinti dalyviais.
Prie konferencijos kartu su organizatoriais prisidėjo Vilniaus miesto, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybės, Prezidento kanceliarija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra, Užimtumo tarnyba, Biržų rajono socialinių paslaugų centras, Lietuvių gestų kalbos vertimo centras, kurčiųjų bendruomenės atstovai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, „SOPA“, dienos centras „Šviesa“, fondas „Mamų unija“.
Dėkojame ir „Baltajai Pavanai“, „Vėjo rožei“, „Katės potėpiui“, „Stars and Legends“, „Omnia vincit“, „Saulės Rančai“, „Rančos media“, Valakampių socialinių paslaugų namų Dienos užimtumo centrui ir socialinėms dirbtuvėms, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, VšĮ „IS Socialinės iniciatyvos“ bei visiems kitiems savo darbu ir dalyvavimu prisidėjusiems žmonėms.
Ypač dėkojame Jurgitai Šidlauskienei, kuri savanoriaudama atliko didelį darbą ir svariai prisidėjo prie konferencijos įgyvendinimo. Už užfiksuotus susitikimus, pasirodymus ir jautrias akimirkas dėkojame fotografui Danieliui Šidlauskui, „Rančos media“. Dėkojame organizatorių komandoms, savanoriams ir Irmos Spudienės šeimai, padėjusiems pasiruošti renginiui.
DSP Plius komandos ir šeimos darbas
Prie renginio prisidėjo visa „DSP Plius“ komanda. Kolegos padėjo organizuoti, ruošti dalyvių krepšelius, vežti ir nešti priemones, dėlioti dovanas ir rengti erdves. Įmonės stende bendravome su dalyviais ir partneriais. Šis darbas reikalavo laiko greta kasdienių įmonės užduočių, todėl ypač vertiname kiekvieno kolegos įsitraukimą.
Didelę pasiruošimo dalį kartu išgyveno ir Irmos šeima: vyras Tadas bei trys sūnūs Laurynas, Simas ir Deimantas. Visą mėnesį šeimos kasdienybę papildė vežiojimas, dovanų ruošimas ir dėliojimas, stendų gamyba, savanorystė ir kiti darbai. Laurynui atskirai dėkojame už didelį daiktų nešiojimo krūvį. Šeimos kantrybė ir pagalba leido suderinti daug organizacinių rūpesčių.
Jurgitai Šidlauskienei skiriame ypatingą padėką už savanorystę, atsakomybę ir didelį darbą konferencijos metu. Fotografui Danieliui Šidlauskui, „Rančos media“, dėkojame už išsaugotas susitikimų, pasirodymų ir jautrių pokalbių akimirkas.
norma/3-1.jpg)
Bendradarbiavimas kuris tęsiasi ir po konferencijos
Kasmet, pradėdama ruoštis kitam susitikimui, I. Spudienė partnerių klausia: „Ar darome toliau? Ar jungsitės?“ Augantis partnerių ratas ir šiemet išaugęs noras prisidėti rodo iniciatyvos tęstinumui svarbų pasitikėjimą. Prie konferencijos prisidedančių žmonių laikas ir darbas padeda suderinti daugybę organizacinių detalių ir įgyvendinti bendrus sumanymus.
Baigiant renginį dalyviams padėkota už pasitikėjimą kalbėti apie patirtis, kurioms ne visada lengva rasti žodžius. Konferencija apėmė darbo ir paslaugų, aplinkos prieinamumo, kompetencijų ir šeimų kasdienybės temas. Jos tęstinumo prasmė atsiskleidžia tuomet, kai renginyje užmegzti ryšiai ir išgirstos mintys virsta sprendimais įstaigose, įmonėse bei bendruomenėse.
Pasak I. Spudienės, ši konferencija jai buvo emociškai jautriausia. Asmeninė netektis, dalyvių atvirumas ir bendruomenės palaikymas dar kartą priminė, kodėl pradėta veikla tęsiama. Šeimos pagalba, partnerių pasitikėjimas ir savanorių indėlis suteikia jėgų toliau telkti žmones bendram tikslui.
„DSP Plius“ vardu dėkojame visiems konferencijos organizatoriams, dalyviams, pranešėjams, diskusijų moderatorėms, partneriams, rėmėjams ir savanoriams. Jūsų pasitikėjimas padeda direktorės Irmos Spudienės pradėtai iniciatyvai augti, pasiekti skirtingus miestus ir išlaikyti dėmesį konkrečiam žmogui bei jo šeimai.
„Mamytės dėka pradėtas kelias tęsiasi. Ačiū, kad einate kartu“,, sako Irma Spudienė.
