.png){kind=icon}
Dalinamės Delfi.lt straipsniu kuriame savo mintimis pasidalino DSP Plius direktorė Irma Januševičiūtė - Spudienė.
"Senstant visuomenei, senjorai vis labiau tampa svarbesne jos dalimi, tad juos „nurašyti“ būtų pernelyg didelė prabanga, ypač tokiais atvejais, kai kalbama apie darbo rinką. Taip sako darbo rinkos ekspertai. Jie taip pat akcentuoja, kad nei vienas darbdavys neatsisakys motyvuoto ir kvalifikuoto darbuotojo, nepriklausomai nuo jo amžiaus.
Ir nors vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo rodikliai gerėja, pastebima, kad dalis senjorų vis dar neturi šiandien taip reikalingų įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis. Neturėjimas galimybių dirbti ankstesnį darbą, pasak Užimtumo tarnybos specialistų, turėtų būti svarbus indikatorius keisti sritį, išmokti kažką naujo, kas yra paklausu šiuo metu darbo rinkoje, kas padidintų jų konkurencingumą. Savo ruožtu, įdarbinantys senjorus sako, kad reikia ne tik darbdavių pastangų, bet ir pačių senjorų motyvacijos, pozityvaus požiūrio ir pagarbos jaunesniems už save vadovams, nes senjorai linkę pamokyti jaunesnius už save, kaip reikia dirbti.
„Kiekvienais metais tenka ieškoti pardavimų vadybininkų ar darbuotojų kitoms pozicijoms. Jeigu darbo skelbimą talpiname į mokamus portalus cvbankas.lt, cvonline.lt ir pan., iš ten CV iš senjorų nesulaukiame, nors ten jie savo gyvenimo aprašymus gali dėti nemokamai. Jeigu patalpiname į Užimtumo tarnybos puslapį, iš ten sulaukiame CV, bet vos 2-3 iš vyresnių žmonių, ilgai esantys bedarbiai arba pensinio amžiaus“, – paskutinių metų tendencijas pastebi kompanijos „DSP Plius“ vadovė Irma Spudienė.
Neturint patirties vadyboje kartais, pasak kompanijos vadovės, vyresni žmonės nori 1500–2000 atlygio ir priedų, kai, pavyzdžiui, vadybininko atlygis yra bazinis atlyginimas plius priedai. „Ne visada jie nori girdėti, kad reikia mokytis, kad tai bus nauja sritis ir gausite klientus, tik reikės bendrauti. Dažnai tokio amžiaus nebenori važinėti automobiliu, galbūt darbo sąlygų nepaskaito, pritrūksta atidumo“, – sako pašnekovė.
I. Spudienė sako, darbdaviams pritrūkstant darbuotojų, senjorai būtų puiki išeitis, bet svarbu ir nesustoti bei mokytis visą gyvenimą ir nenuleisti rankų. Dar viena iš grėsmių, pasak pašnekovės, kuri paskatina ir senjorus „nenorėti“ dirbti, jei jie iki pensijos buvo bedarbiai, tai didžiulės pašalpos: „Čia reikia pokyčių. Jeigu žmogus gauna pašalpą, turėtų kažkur savanoriauti, ką nors naudingo nuveikti valstybei“.
Paklausus kokių priemonių reikėtų imtis, norint išjudinti senjorų darbingumą, I. Spudienė siūlo didesnę mokymų ir darbo galimybių senjorams sklaidą per televiziją, socialinius tinklus, labiau skatinti senjorus mokytis kompiuterinio raštingumo, nes vienaip ar kitaip su kompiuteriais susiduriama daugelyje darbų.
Kompanijos vadovė sako, kad reikėtų ir kitokio pačių senjorų požiūrio į jaunesnius vadovus: „Galbūt tiktų psichologų ar kitų specialistų pagalba, nes dažnai senjorai ar tiesiog darbuotojai vyresni už vadovus, ne visada jaučia jiems pagarbą, pradeda pasakoti, kad jie geriau žino, pamoko dirbti, primindami, kaip buvo dirbama anksčiau. Dėl to irgi sunkiau ir įsidarbinti, ir paskui dirbti. Tad ir čia matyčiau reikalingus pokyčius“.
I. Spudienės vadovaujamoje kompanijoje 13 metų dirba vyr. buhalterė, kuriai šiuo metu 63 metai: „Mes esame kalbėję su ja, kad ji dirbs tiek, kiek sveikata leis. Net negalvojame jos atleisti ar pakeisti, jos profesinė patirtis bei darbštumas mus žavi ir tinka“. Ateityje aprimus pandemijai, vadovė žada įmonės plėtrą, ieškos pardavimų vadybininkų, dirbančių su viešaisiais pirkimais, gali reikėti asistentų – šis darbas puikiai tiktų senjorams."