Patarkite

Atviros durys – uždaros galimybės 2022 Spa 28

Atviros durys – uždaros galimybės

Spalio 20 d. įvyko socialinės atsakomybės konferencija: „Darbuotojas su negalia: (ne)norma“. Konferenciją inicijavo ir organizavo DSP Plius direktorė ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos narė Irma Spudienė. Šiai konferencijai pradėjome ruoštis jau prieš daugiau nei pusmetį. Nusprendėme atlikti Lietuvoje analogų neturintį tyrimą, kurio metu aiškinomės, ar Lietuvoje veikiančios gamybos, paslaugų ar prekybos įmonės (tik mūsų klientai) yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms. „Atviros durys – uždaros galimybės“, tokį pavadinimą pasirinkome  ne be priežasties. Lankydamiesi pas klientus pastebėjome tendenciją - jeigu įmanoma patekti į administracines patalpas, tai, kaip taisyklė, gamybos patalpos dauguma atvejų yra nepasiekiamos.

Prezentacija: Atviros durys – uždaros galimybės

Kaip visa tai prasidėjo? DSP Plius direktorė Irma Spudienė pirmą kartą su negalia ir jos keliamais iššūkiais susidūrė 2012 metais, kai jos mama sėdusi į neįgaliojo vežimėlį, turėjo važiuoti pasikeisti paso į Biržų vyriausiąjį policijos komisariatą. Ten nuvykus sužinojo, kad nėra jokių užvažiavimų į patį komisariatą, o pats skyrius, į kurį reikėjo patekti, buvo antrame aukšte – lifto žinoma nebuvo... Tą kartą Irmos Spudienės mamą užnešė tėtis su policijos pareigūnų pagalba. Tai vyko prieš 10 metų ir, deja, per tą laiką į Biržų VPK vis dar neįmanoma patekti savarankiškai -  judėjimo negalią turintiems žmonėms.

Šie įvykiai įkvėpė įmonės vadovę daryti pokyčius. DSP Plius pradėjo ieškoti žmogaus su negalia, kurį galėtų įdarbinti savo įmonėje ir sukurti pareigybę pagal jo galimybes. Pirmuosius kelerius metus paieškos nedavė jokio rezultato. Viskas pasikeitė pradėjus bendradarbiauti su VŠĮ „Valakupių reabilitacijos centru“, jų padedami gavome CV iš darbuotojo, kuris atitiko minimalius keliamus reikalavimus ir norėjo dirbti. Taip 2019 metais DSP Plius įdarbino žmogų su negalia. Prieš jam  pradedant dirbti, atlikome keletą biuro patobulinimų. Padarėme turėklus prie panduso, pastatėme papildomą rankeną tualete ir išgriovėme vieną sieną virtuvės ir poilsio zonoje, kad būtų daugiau erdvės, pastatėme sofą poilsio akimirkoms. To užteko, kad darbo vieta būtų lengvai privažiuojama ir būtų galima patogiai dirbti.

DSP Plius jau daugiau nei trejus metus dirba žmogus turintis judėjimo negalią, todėl nusprendėme, kad būtent iš jo perspektyvos būtų geriausia patikrinti esamą situaciją Lietuvos įmonėse. Per pusę metų vykdytą tyrimą teko nusivilti ne vieną ir ne du kartus. Elementaraus pritaikymo trūksta dviems trečdaliams Lietuvos įmonių. Pradedant nuo tikrai didelių įmonių ir baigiant valstybinėmis įstaigomis. Aplankėme 291 įmonę, iš kurių patekti pavyko vos į 111. Tai reiškia, kad vos 38% visų aplankytų įmonių yra pasiekiamos judant neįgaliojo vežimėliu. Šis skaičius mažas kalbant apie patekimą, o pradėjus dar labiau gilintis ir analizuoti,  kuriose įmonėse būtų įmanomą dirbti, šis skaičius turbūt sumažėtų dar per pusę. Kaip jau anksčiau minėjome, dažnu atveju yra pasiekiamos tik administracinės patalpos ir labai dažnu atveju tik pirmasis aukštas, nes pastatai neturi nei liftų, nei keltuvų. Didžiausias problemas kelia sovietinio palikimo pastatai, kurių Lietuvoje ligi šiol vis dar yra dauguma. Statant tuos pastatus nebuvo galvota apie jokią integraciją ar bent minimalų pritaikymą. Šiuo metu turime tokią situaciją - smarkiai atsiliekame nuo bendro Europos Sąjungos šalių vidurkio, kalbant apie neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Gal pats laikas atverti duris galimybėms?