Patarkite

Niūrus akibrokštas – neįgaliajam su vežimėliu nepavyko patekti nei į policiją, nei į šimtus įmonių 2023 Sau 5

Niūrus akibrokštas – neįgaliajam su vežimėliu nepavyko patekti nei į policiją, nei į šimtus įmonių

Dalinamės lrytas.lt straipsniu.

„Nutiko nelaimė, ir 2012 metais mano mama atsisėdo į neigaliojo vežimėlį. Ji gyveno Biržuose, ir, prireikus pasikeisti pasą, turėjo nuvykti į migracijos tarnybą. Ji anuomet, prieš 10 metų, buvo įsikūrusi antrajame policijos komisariato aukšte. Taigi tėtis, padedant policininkams, mamą su vežimėliu užnešė laiptais aukštyn“, – priežastį, paskatinusią ją atkreipti dėmesį į tai, ar pastatai yra pritaikyti neįgaliesiems, nurodė Irma.

Prieš penkerius metus, 2017-aisiais, ji sumanė, kad reikia imtis socialinės atsakomybės ir padėti neįgaliems žmonėms – įdarbinti nors vieną jų savo šeimos įmonėje. Tą padaryti ją paskatino ir mamos patirtis – nors ji buvo darbingo amžiau, turėdama negalią negalėjo susirasti darbo. „Kokius bebūčiau talpinusi darbo skelbimus, kiek bebūčiau juos koregavusi, niekas neatsiliepė. Ir tik prieš trejus metus tokį žmogų – Donatą – man rekomendavo Valakupių reabilitacijos centras“, – pasakojo I.Spudienė.

O jį įdarbinusi suprato, kiek reikia įveikti techninių užduočių, kad į įmonės biurą, esantį sostinės Kalvarijų gatvėje, Donatas galėtų įriedėti vežimėliu.

„Tame pastate, kuriame esame įsikūrę, 20 metų veikė tai vieno, tai kito prekybos centro parduotuvės. Ties laiptais nebuvo jokių turėklų, nuožulnaus pakilimo – taip pat. Taigi mano maža įmonė, įdarbinus Donatą, savo lėšomis turėjo tai padaryti“, – užsiminė Irma. Šių metų pavasarį, pradėjusi planuoti socialiniams partneriams skirtą konferenciją, ji sumanė atlikti tyrimą. Ir gerą pusmetį kartu su įmonės darbuotojų D.Liuolia ir ji pati, ir vadybininkai ėmė lankyti savo klientus, kurių Lietuvoje yra apie 4 tūkstančius. „Tokio tyrimo niekas nėra atlikęs. Nė vienas mūsų klientų nesitikėjo, kad pas juos atvažiuos judėjimo negalią turintis žmogus. Jie nustebdavo ir patikindavo, kad toks svečias juo lanko pirmą kartą. Bet ar paskutinį?“, – pasakojo Irma. Šio tyrimo rezultatai nekėlė optimizmo – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Donatas negalėjo įveikti laiptų ir patekti maždaug į du trečdalius aplankytų įmonių: jis aplankė 291 įmonę, o pateko į 111. Taigi kone 70 proc. laiko tose išvykose jam tekdavo laukti kolegų sėdint automobilyje.

„Maždaug 35 proc. iš poros šimtų aplankytų įmonių – klienčių kartu patekdavome į administracijos biurus, bet maždaug pusėje tų įstaigų nėra galimybės neįgaliesiems dirbti gamyboje. Su Donatu prieš porą savaičių nuvykome ir į Biržų policijos komisariatą – pastatas atrodo taip pat, koks buvo 2012-aisiais. Vienintelis pokytis – migracijos tarnyba nusileido iš antrojo aukšto į pirmąjį, o kelių pakopų lauko laiptai liko tokie, kokie ir buvo – neįveikiami nei neįgaliųjų vežimėliams, nei vaikus vežimėliuose atsivežantiems tėvams“, – patikino I.Spudienė.



Anot jos, Biržuose nėra nė kirpyklų be laiptelių, ir jos mama turi papildomai sumokėti už tai, kad kirpėja atvyksta pas ją į namus. Vienintelis „Rinkuškių“ restoranas yra ta vieta, į kurį be trukdžių galima įriedėti neįgaliojo vežimėliu. Pandusų įrengimas, rankenos – tualetuose, viešųjų ir valstybinių įstaigų privalomas pritaikymas negalią turintiems žmonėms bei tam tikri teisės aktuose numatyti reikalavimai, kad automobiliai neužstatytų vežimėliams skirtų įvažiavimų – reikia nedaug, kad neįgaliesiems būtų atvertos durys.

Pilną straipsnį galite skaityti ČIA