.png){kind=icon}
Dalinamės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsakytu delfi.lt straipsniu.
Mėgstamas darbas, pomėgis keliauti ir laisvalaikis su draugais – taip apie savo gyvenimą pasakoja judėjimo negalią turintis 29-erių Donatas Liuolia. Jis – vienas iš 147 tūkst. Lietuvoje gyvenančių darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, ir vienas iš 42 tūkst., kurie sėkmingai darbuojasi įvairiose įmonėse, o jo vadovė, nusprendusi atverti įmonės duris negalią turintiems žmonėms, pripažįsta: tai puikūs, lojalūs, motyvuoti darbuotojai.
Netrukus tokių įmonių, kaip Donatui darbo vietą sukūrusi „DSP Plius", turėtų padaugėti, nes nuo 2023 m. nebelieka iki šiol veikusios tvarkos, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės sulaukdavo daugiau valstybės pagalbos už tokio statuso neturinčias įmones – visi darbdaviai atviroje darbo rinkoje galės pasinaudoti visu pagalbos paketu įdarbinant negalią turinčius žmones ar išlaikant jų darbo vietą. Negalia netrukdo dirbti ir užsidirbti Diagnozė, dėl kurios Donatui buvo vis sunkiau judėti, lydi jį nuo pat gimimo. „Turiu įgimtą ligą, kuri progresavo nuo mažens, o kai man sukako 15 metų, judėti tapo sunku", – prisimena jis. Ilgainiui jam teko sėsti į neįgaliojo vežimėlį, bet ir tai netapo kliūtimi realizuoti savo gebėjimus. Baigęs mokyklą Donatas studijavo kolegijoje ir įgijo viešųjų ryšių specialybę, dirbo telemarketingo ir logistikos įmonėse ir, pasak jo paties, nė viename darbe nepajuto, kad dėl negalios kolegos jį laikytų „kitokiu". Ir net kai ieškodamas sau tinkamo darbo iš darbdavių išgirsdavo „ne", jis buvo įsitikinęs, kad tokį atsakymą gali lemti ne tai, kad jis sėdi neįgaliojo vežimėlyje, o visai kitos priežastys. Verslo atstovė I.Spudienė: „Tikiuosi, kad pokyčiai paskatins darbdavius plačiau atverti duris negalią turintiems darbuotojams“ „Mano kojos neveikia, bet esu toks pats žmogus kaip visi kiti. Žinau, kad tam tikrų dalykų padaryti negaliu, bet stengiuosi daryti tai, ką galiu. Labai džiaugiuosi, kad kolektyvas mane puikiai priėmė – pritapau labai greitai ir jokių problemų nekilo", – sako jau trečius metus bendrovėje „DSP Plius" dirbantis jaunas vyras, darbą šioje įmonėje pradėjęs nuo biuro vadybininko, o dabar dirbantis rinkodaros specialistu. Į klausimą, kas jį skatino nenuleisti rankų ir kas įkvepia tobulėti, Donatas atsako: „Noriu pats pasirūpinti savimi, kad gyventi būtų patogu, o nuėjus į parduotuvę nereikėtų žiūrėti, kiek kainuoja sviestas ar kiti produktai, ir skaičiuoti, ar užteks jiems pinigų. Noriu dirbti ir pats užsidirbti".
I. Spudienė: „Vien noro įdarbinti žmogų su negalia neužtenka – įmonė turi tam pasirengti"
Donatui darbo vietą įkūrusios bendrovės „DSP Plius", kuri prekiauja sertifikuotomis darbo saugos priemonėmis ir drabužiais, direktorė Irma Spudienė pasakoja, kad mintis įdarbinti žmogų su negalia kilo po to, kai pati suvokė, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria tokie žmonės.
„Mano mama, kuri gyvena Biržuose, turi negalią – į neįgaliojo vežimėlį sėdo prieš dešimt metų. Ji galėjo dirbti, bet darbo nebesusirado, todėl prieš penkerius metus ir nusprendžiau savo įmonėje įdarbinti negalią turinčius žmones", – pasakoja įmonės vadovė. Ryžtis šiam žingsniui reikėjo ir laiko, ir verslas turėjo subręsti, priduria Irma ir pasakoja, kad pirmiausia pasirūpino pokyčiais biure: lauke buvo įrengtas turėklas, praplatintos įėjimo durys, įrengta vežimėlyje judančiam žmogui pritaikyta tualeto patalpa, virtuvėlės ir poilsio zonos. Tačiau praėjo dar dveji metai, kol ji surado darbuotoją. „Į mano skelbimus žmonės pradėjo reaguoti tik tuomet, kai prie teksto pridėjau neįgaliojo vežimėlio nuotrauką ir parašiau, kad noriu sukurti naują darbo vietą žmogui su negalia, – prisimena I. Spudienė ir svarsto, kad taip nutiko dėl kelių priežasčių: – „Visuomenėje dar gajūs stereotipai (kad žmonės su negalia nenori ar nesugeba dirbti – red. past.) ir dalis negalią turinčių žmonių net nedrįsta kreiptis į darbdavius arba neskuba įsidarbinti baimindamiesi, kad dėl išaugusių pajamų gali prarasti socialinį būstą arba kad pagerėjus finansinei padėčiai neteks paramos, pavyzdžiui, protezui".
O į klausimą, ar nuo ateinančių metų planuojami pokyčiai paskatins darbdavius priimti į darbą daugiau negalią turinčių žmonių, „DSP Plius" vadovė atsakė teigiamai: „Labai tikiuosi, kad pokyčiai paskatins darbdavius plačiau atverti duris negalią turintiems darbuotojams. Manau, kad laikui bėgant visi verslai bus atviresni negalią turintiems darbuotojams". Reikia daugiau individualizuotos pagalbos Ilgametę patirtį padedant negalią turintiems žmonėms įsidarbinti turinčios socialinio įdarbinimo agentūros „SOPA" vadovė Jurgita Kurpytė atkreipia dėmesį, kad ateityje neliks socialinių įmonių statusą turinčių darbdavių, o priimdamos žmones su negalia visos įmonės turės vienodas galimybes gauti paramą.
„Darbdaviai, kurie anksčiau nėra susidūrę su negalią turinčiais darbuotojais, turėtų būti konsultuojami ir mokomi, kaip pritaikyti darbo sąlygas skirtingas negalias turintiems žmonėms, kaip bendrauti ir dirbti kolektyve, nes yra labai specifinių dalykų", – pastebi J. Kurpytė, pabrėždama, kad darbuotojams, turintiems negalią, atrasti savo vietą darbo rinkoje sunkiau, nei jos neturintiems, todėl jiems paprastai reikia daugiau individualizuotos pagalbos ir laiko prisitaikyti.
Skaitykite daugiau ČIA